Žmogus ir probiotikai

Pirmieji mūsų planetos gyventojai – bakterijos. Jos gali būti draugiškos žmogui (probiotinės), neutralios ir kenksmingos (patogeninės). Pradžioje gamta pati nustatė biobalansą tarp šių. Tačiau žmogaus veiklos rezultate ekologinė aplinka blogėja, probiotinių bakterijų mažėja, o patogenai labai greitai prisitaiko prie pokyčių, mutuoja ir vystosi. Jų mutacijos greitis toks, kad žmonija negali ne tik išsivaduoti nuo daugelio ligų, bet ir nespėja nustatyti naujas. 

(paskutinis pranešimas: 12 rugpjūčio 2010 m. „Didžiosios Britanijos gydytojai pareiškė, kad susidūrė su susirgimu, nuo kurio negalima išgelbėti žmogaus. Kaip minimum pas       15-ą Jungtinės Karalystės gyventojų rasta bakterija, provokuojanti mirtiną scenarijų ir nepasiduodanti jokių antibiotikų poveikiui.)

Bakteriologinės infekcijos perduodamos visais įmanomais būdais: per vandenį, orą, maistą, kūno kontakto metu; bet kurioje vietoje: ligoninėje, gimdymo namuose, parduotuvėje, ofise, viešajame transporte, sporto salėje, namuose…

Untitled

Paskutiniu metu mokslininkai ir tyrinėtojai vis dažniau prieina išvadą, kad dauguma nepaaiškinamos kilmės ligų iššaukia patogeninių bakterijų veikla: vėžys, depresija, diabetas, alergija…

Siekiant sumažinti ligų atsiradimo galimybes būtina atstatyti biobalansą, tačiau tai padaryti visoje planetoje šiandien yra neįmanoma. O aplink atskirą žmogų ar šeimą tai yra įmanoma. Būtina ženkliai sumažinti aplink žmogų esančių patogeninių bakterijų kiekį, o su likusiomis organizmas susitvarkys savarankiškai.

Mus visur supa purvas. Taukai ant indų, purvas ofise, namuose ir restorane, mokykloje ir ligoninėje, automobilyje ir lėktuve. Kaip taisyklė, šis purvas organinės kilmės ir esant ribotiems jo kiekiams nesukelia mums nepatogumų.

Tačiau paskutiniu metu vis daugiau purvo, nesusijusio su gamta – agresyvios chemijos pramonės produkcija ir gamybos atliekos, nedraugiškos gamtai. Mes plauname, valome, gydome, tręšiame, gaminame naudodami platų agresyvių cheminių preparatų sąrašą. Daugelis chemijos pramonės sukuriamų produktų nėra saugūs žmogui ir gyvūnams, ypatingai vaikams.

Purvas yra tiek gerų, tiek blogų (probiotikų ir patogenų) bakterijų vystimosi terpė. Pakitus purvo sudėčiai, kartu pradėjo keistis ir bakterijos, iššaukdamos retas ar nežinomas ligas. Su patogenais vykdoma pastovi kova. Išrandami antibiotikai, atliekama dezinfekcija. Tačiau situacija vis blogėja. Patogenai greitai mutuoja, prisitaiko prie medžiagų, mėginančių juos sunaikinti. Kova su patogenais įgauna vis didesnį pagreitį ir mes jau netoli tos ribos, kuomet nebespėsime su patogenų gebėjimu mutuoti.

Ar galima sustabdyti šias lenktynes? Šiuo metu visuomenėje priimtais ir taikomais metodais – ne. Vienintelis būdas išspręsti šią problemą – metodiškai/nuosekliai mažinti patogenų skaičių žmogų supančioje aplinkoje iki gamtos nustatyo lygio. Tai gali atlikti tik probiotikai, konkurencinėje kovoje eliminuodami patogenus.

Šis metodas senai žmonių naudojamas profilaktiškai ir gydymui nuo įvairių ligų. Nemažai maisto produktų turi probiotinių priedų, gaminami vaistai ir biologiškai aktyvūs papildai, savo sudėtyje turintys probiotikus.

Praktiškai visos probiotikų naudojimo pajėgos yra nukreiptos ligų gydymui, reabilitacijai, profilaktikai. Bet gydome mes vidų, o dauguma ligų ateina iš išorės. Teigiamos mikrobiologinės aplinkos aplink žmogų ir gyvūnus sukūrimui nebuvo skiriama pakankamai dėmesio. Viena iš priežasčių – probiotikų stabilizavimo priimtinoje formoje, leidžiančioje juos naudoti žmogaus ir gyvūnų aplinkoje, sudėtingumas.

Praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, mokslininkai pasiūlė naują valymo metodą – ne tirpinti užteršimus, o juos atskirti nuo paviršiaus ekologiškai saugiomis priemonėmis, pagamintomis organinių druskų pagrindu. 2005 m. Mokslininkai šiose priemonėse sugebėjo stabilizuoti probiotikų sporas. Atsirado bet kokio purvo valymo technologija biologiškai susiskaidančiomis priemonėmis, tuo pat metu paviršių padengiant probiotinėmis kultūromis.Probiotikai išstumia patogeninius mikroorganizmus, perdirba jų bioplėveles ir naujus organinius užteršimus, metodiškai/nuosekliai/sistemingai sukurdami teigiamą mus supančia aplinką. Dėka patogenų kiekio sumažėjimo supančioje aplinkoje pastebimai mažėja ir žmonių bei gyvulių susirgimų skaičius bei jų sudėtingumas. Ši technologija buvo pavadinta PROBIOTINIS VALYMAS. 

VEIKIMO PRINCIPAS

Probiotinės valymo priemonės sudėtis: ekolgiškai švari plaunančioji dedamoji, enzimai, probiotikai.

ivua54188

A: Užterštas paviršius, purvas su bioplėvelėmis (grindys, baldai, oda ir t.t.)

B: Po pirmo valymo probiotinėmis priemonėmis. Pagrindinis purvas pašalintas.

C: Po keletos dienų naudojimo. Enzimai ženkliai sumažina bioplėvelės stiprumą.

D: Po kelių savaičių naudojimo. Bioplevelė pašalinta ir patogenų kiekis sumažėja keletą kartų. Jų vietą užėmė probiotikai.

Dabar, biobalanso palaikymui, galima sumažinti valymo dažnumą bei naudojamas probiotinių valymo priemonių koncentracijas. 

CHARAKTERISTIKŲ PALYGINIMAS

Untitled2

EFEKTYVUMO PATVIRTINIMAS

Klinikiniai tyrimai №В2652006814, Belgija. Lokereno miesto ligoninėih41o5189

Klinikiniai tyrimai MJHH, JAV. Majamio ligoninė
«Kenksmingų bakterijų kiekis sumažėjo iki  lygio, kurio neišskiria dauguma tyrimams naudojamų metodų.»

Klinikiniai tyrimai. Tartu Universitetinė ligoninė, Estija
«Pradėjus naudoti valymo priemones su probiotikais patogeninės bakterijos nebuvo aptinkamos naudojant standartinius jų kontrolės metodus

No Comments Yet.

Leave a comment

Bitnami