BIOPREPARATŲ, KURIŲ PAGRINDĄ SUDARO PROBIOTIKAI, KŪRIMO BIOTECHNOLOGINIAI ASPEKTAI

Nuo tada, kai buvo atrasta skirtingų mikrobinių kultūrų savybė slopinti kitų mikroorganizmų augimą, vystimąsi (ypatingai patogeninių), žymūs tyrinėtojai ir mokslininkai (L. Pasteras, I.I. Mečnikovas ir kt.) darbavosi siekdami išspręsti problemas, kylančias su praktiniu mikrobų antagonizmo reiškinio pritaikymu, kuris yra vis plačiau naudojamas siekiant sukurti bioprepratus, naudojamus augalų, gyvulių, žmonių apsaugai nuo infekcinių agentų.

Šiuo metu žemės ūkyje, siekiant padidinti gaunamą derlių, augalų apsaugai nuo ligų ir kenkėjų yra naudojamos įvairios cheminės priemonės. Renkantis jas prioritetas yra noras gauti maksimalų efektą per kuo trumpesnį laiką. Tačiau tuo pat metu nėra vertinamos neigiamos cheminių pesticidų naudojimo pasekmės: atsiranda rezistencinės fitofagų ir fitopatogenų formos, ko pasekmė – didėjantis vis stipresnių pesticidų naudojimas, kas pažeidžia agrocenozės biologinę pusiausvyrą. Tai iššaukia ne tik dominuojančių fitopatogenų, bet kai kada ir antrinių jų rušių masinio dauginimosi bumą, bendrą ekologinių rodiklių pablogėjimą.

Renkantis priemones augalų apsaugai prioritetu turėtų būti žmogaus sveikata ir, būtent todėl, šis pasirinkimas turi būti biopreparatų naudai. 

Biopreparatų, naudojamų kaip biofungicidai, sudėtyje dažniausiai yra įvairūs atrinktų natūraliai gamtoje egzistuojančių saprofitinių bakterijų kamienai (padermės). Šios bakterijos pasižymi biologiniu aktyvumu ir yra saugios visoms ekologinėms nišoms (dirvožemiui, augalams, vabzdžiams, gyvuliams, žmogui). Tokios bakterijos, papuldamos į natūralią terpę, išskiria didelį kiekį antibiotinių substancijų, fermentų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, nuslopinančių fitopatogeninių bakterijų ir grybelių vystymąsi. Dėka biopreparatų sudėtyje esančių bakterijų didelio dauginimosi greičio ir biologinio aktyvumo, jos greitai paplinta dirvožemyje, aktyviai dalyvauja skaidant organinius junginius, amonifikacijos ir nitrifikacijos procesuose, stiprinant kalio ir fosforo mobilizaciją, praturtinant dirvožemį naudingomis maistinėmis medžiagomis. Išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos stimuliuoja augalų augimą ir vystimąsi, didinina jų atsparumą ligoms.

Probiotikai augalų apsaugai nuo fitopatogenų naudojami viso vegetatyvinio vystymosi laikotarpiu, o taip pat derliaus apdorojimui prieš jo sandėliavimą.   

Bakteriškai apdorojant augalus, pradedant nuo sėklų mirkymo ir tęsiant viso vegetatyvinio laikotarpio metu, probiotikai susikaupia vegetatyvinese augalų dalyse, taip apsaugodami augalą nuo užsikrėtimo bakterinės, virusinės ar grybelinės kilmės fitapotegenais.

Tokiu būdu šie biofungicidai vienu metu atlieka dvi funkcijas – paties biofungicido (apsaugo augalą nuo užsikrėtimo bakterinės, virusinės ar grybelinės kilmės fitopatogenais) ir gyvulių ar žmonių maisto racioną papildo probiotiniais priedais. Biopreparatų kaip biofungicidų panaudojimas suteikia galimybę gauti produktus, turinčius probiotikus augalų stromoje. Tokių produktų naudojimas kaip pašarų gyvuliams užtikrina efektyvesnį maisto įsisavinimą, sumažinant maisto kiekio vienetą svorio vienetui. 

Naudingoms bakterijoms, vieną kartą apsigyvenus dirvožemyje, jos saugos augalus ne vienerius metus. Esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms (šaltis, sausra) bakterijos pereina į ramybės būseną (sporas), o esant geroms sąlygoms jos vėl dirba, apsaugodamos augalą ir dirvožemį.

Probiotinės bakterijos pasižymi dideliu antagonistiniu aktyvumu fitapatogeninių bakterijų, grybelių ir virusų atžvilgiu, tame tarpe nuslopina Fusarium oxysporium, Alternaria alternate, Verticillium dahliae, Xanthomonas phaseoli, Erwinia carotovora ir kt. vystymąsi.

Bakterijų Bacillus subtilis kamienai pasižymi galimybe įsiskverbti į vidinius augalo audinius. Sėklų apdorojimas probiotikais užtikrina bakterijų buvimą augale viso vegetatyvinio periodo metu. Tais atvejais, kuomet augalai nebūna papildomai apdorojami probiotikais, jų kiekis augalo audiniuose palaipsniui mažėja.

Veterinarijoje ir gyvulininkystėje Bacillus subtilis šėimos probiotikai, kai kuriais atvejais, pasižymi antagonistiniu poveikiu net jautrumą chemiškai sintezuotiems antibiotikams praradusių patogenų atžvilgiu. Nesant giliems pažeidimams žarnyno gleivinėje, normali flora panaudojus sporines bakterijas gali atsistatyti savaime.  

Biopreparatų Bacillus subtilis bakterijų pagrindu naudojimas užtikrina aukštą priešvirusinį aktyvumą. Paukštininkystėje gauti rezultatai parodė, kad biopreparatų veikimo mechanizmas yra labai įvairus ir apima: bifido ir lakto bakterijų skaičiaus padaugėjimą žarnyne, ląstelinių ir humoralinių imuniteto faktorių stimuliavimą, nespecifinės rezitencijos padidėjimą gyvulių organizme, kas lemia sumažėjusį viščiukų kritimą ir paspartina jų augimą bei vystymąsi be jokio šalutinio poveikio.

Išvados

Biopreparatų Bacillus subtilis bakterijų pagrindu naudojimas augalų ir gyvulių apsaugai nuo infekcinių agentų yra efektyvus bei ekologiškai pagrįstas.

Šie produktai ne tik saugo augalus nuo ligų, didina įvairių auginamų kultūrų derlių, bet ir suteikia galimybę užauginti ekologišką produkciją, kuri bus sveika ir naudinga žmogui.

Biopreparatų Bacillus subtilis bakterijų pagrindu naudojimas gyvulininkystėje suteikia galimybę sumažinti žarnyno ir virškinimo trakto ligų skaičių, sumažinti gyvulių kritimo procentą, padidinti gyvos masės prieaugio tempą. Nemažiau svarbūs ekologiniai aspektai – gaunama ekologiška produkcija, iki minimumo sumažinamas antibiotikų vartojimas.

No Comments Yet.

Leave a comment

Bitnami